Apie

Fechtavimasis, dvikovos sporto šaka – dviejų sportininkų kova, stengiantis sportiniais ∆ ginklais įdurti arba įkirsti vienas kitam taip, kaip reglamentuoja varžybų taisyklės. Individualiosiose ir komandinėse varžybose vyrai ir moterys kovoja kardais, rapyromis ir špagomis. Kardo ilgis iki 105 cm, geležtė spec. plieno, 88 cm ilgio, buka, masė iki 500 g; įskaitomas dūris ir kirtis į bet kurią virš juosmens esančią kūno dalį. Rapyrą (iki 110 cm ilgio, ~ 500 g masės duriamąjį ginklą su elektroniniu įtaisu dūriams registruoti) sudaro iki 90 cm tolygiai plonėjanti plieninė keturbriaunė geležtė su 6 mm antgaliu; dūris (> 500 g jėga) įskaitomas, jei buvo kliudytas varžovo liemuo (iš nugaros pusės tik aukščiau juosmens). Špagos matmenys panašūs į rapyros, masė iki 770 g, geležtė V raidės formos skerspjūvio, apsauginis skydelis iki 13,5 cm; įskaitomas dūris (> 750 g jėga) į bet kurią kūno dalį. Fechtuotojus nuo sužeidimų saugo standaus metalinio tinklo kaukė (jos akių srityje gali būti į tinklą įterptas plastikas), atlaikanti 1600 N jėgą, pirštinės, balto audinio apranga (atlaiko 800 N jėgą; rapyrininkų ir kardininkų liemenės su įaustais metaliniais siūlais, kad el. kontaktu būtų patvirtinta dūrio į pažeidžiamą plotą kokybė). Kovojama ant metalinio 14 m ilgio ir 1,5 m pločio takelio. ∆ špaga yra ir viena šiuolaikinės penkiakovės rungčių.

Pirmosios žinios apie ∆ yra iš antikos laikų (gladiatorių kautynėse – dvikovos trumpais kardais). Kaip sporto šaka 16-17 a. sparčiausiai formavosi Italijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje. ∆ – viena iš penkių sporto šakų, kurios atstovai dalyvavo visose šiuolaikinėse olimpinėse žaidynėse. I OŽ (1896 Atėnai, Graikija) vyrai kovojo rapyromis ir kardais; buvo atskira rungtis profesionalams – fechtavimasis rapyra. Nuo 1900 kovojama ir špaga, III OŽ (1904 Sent Luisas, St Louis, JAV) buvo kovota ir lazdomis, vyko komandinės rapyrininkų varžybos. Nuo 1908 rengiamos komandinės varžybos špaga ir kardu. VIII OŽ (1924 Paryžius, Prancūzija) pradėjo fechtuotis ir moterys. 1913 įkurta Tarptautinė fechtavimo federacija (Federation Internationale d“Escrime, FIE; 2009 vienijo > 130 šalių ∆ fed‑jas), 1914 patvirtintos FIE ∆ varžybų taisyklės, ofic. kalba – prancūzų. Pasaulio ir Europos ∆ čempionatai rengiami kasmet, pasaulio – nuo 1937, Europos – 1906-36 ir nuo 1992.

LIETUVOJE po I pasaul. karo atsirado pramoginis ∆, jokių varžybų nevyko. 1924 ∆ įtrauktas į karių rengimo programą. Karo m‑loje buvo rengiami dvikovininkai kardais (espadronais); išleista J. Jungmeisterio kn. Fechtavimas espadronais (1926), kariuomenės leidinys Durtynių taisyklės (1935). 1937 Briuselyje baigęs karo mokslus ir tapęs Belgijos čempionu espadronininkas kpt. J. Vabalas pradėjo vadovauti Kūno kultūros rūmuose vykusiems karininkų ir fiz. lavinimo instruktorių ∆ kursams; 1939 kursus baigė 24 karininkai. Iki II pasaul. karo fechtavosi tik karininkai ir studentai korporacininkai.

1945 ∆ įgūdžių Maskvos kūno kultūros i‑te įgijo Č. Stakionis ir J. Udras. Č. Stakionis Vilniuje (prie Žalgirio d‑jos) 1946 įkūrė ∆ sekciją (įvyko Vilniaus ∆ čempionatas), vėliau Kaune LVKKI subūrė dvi fechtuotojų grupes. ∆ katedros vedėjo A. Jaržombeko iniciatyva 1947 Kaune surengtos pirmosios oficialios ∆ varžybos (17 dalyvių); nugalėtojais tapo D. Lupeikaitė ir Č. Stakionis (rapyra), V. Cmugovas (kardu). ∆ treneriu 1947 Vilniuje pradėjo dirbti S. Timonovas, 1948 Kaune – I. Kalašaitis, Klaipėdoje – A. Monstavičiūtė; jaunius Vilniuje pradėjo treniruoti J. Udras. 1949 Kaune surengtas pirmasis Lietuvos ∆ čempionatas; čempionais tapo: I. Kalašaitis (rapyra, špaga), V. Macijauskas (kardu ir karabinu su elastiniu durtuvu), L. Tatarenko-Kogut (rapyra). Lietuvos komanda pradėjo dalyvauti SSRS čempionatuose: 1949 užėmė 10 v., 1951 – 13 vietą.

1950 įsteigta Lietuvos ∆ sekcija (prezidiumo pirm. J. Udras, 1954-55 A. Icikavičius). Kaune 1950 vyko XIII SSRS individualusis ∆ čempionatas, 1951 – individualusis-komandinis. 1951 surengtas pirmasis Lietuvos jaunių čempionatas. Sportininkai sėkmingai dalyvavo sąjunginėse varžybose. SSRS jaunių čempionais tapo: 1951 – V. Aleknavičius (rapyra, tr. I. Kalašaitis), 1953 – G. Vaitkūnas (špaga, tr. J. Udras), 1954 – V. Abeltinis (špaga). 1952 Pabaltijo spartakiadoje Taline Lietuvos komanda užėmė 2 v., V. Macijauskas (rapyra) ir J. Udras (špaga) – 1 v., 1954 Minske Lietuva – 3 v., J. Subačius, S. Narauskas ir V. Skripkauskas (visi fechtavosi kardu) – 1 vietą. 1952 SSRS čempionate J. Udras laimėjo bronzos medalį, 1953-55 – aukso, 1953 su I. Kalašaičiu ir V. Macijausku (visi – špaga) nugalėjo SSRS čempionato komandinėse varžybose. J. Udras su SSRS rinktine dalyvavo XV OŽ (1952 Helsinkis, Suomija) ir XVI OŽ (1956 Melburnas, Melbourne, Australija). 1955 V. Abeltinis ir A. Steponavičius buvo SSRS rinktinės kandidatai.

1957 A. Sidaravičius ir E. Rusteika tapo SSRS jaunučių ∆ kardu čempionais. Nuo 1961 kasmet rengiamas I. Kalašaičio taurės (špaga) turnyras. 1969 SSRS profs‑gų pirmenybėse J. Petrauskaitė laimėjo sidabro medalį (pirmąjį Lietuvos moterų fechtuotojų SSRS medalį). 1965 LSSR nusip. tr. vardas suteiktas B. Rusteikai (1967 – A. Vainoriui, J. Subačiui, 1972 – Z. Motiekaičiui). R. Kajokaitė 1973 SSRS čempionate užėmė 8 v., 1974 SSRS tautų spartakiadoje – 7 v., 1975 SSRS profs‑gų pirmenybėse – 3 v. ir buvo įtraukta į SSRS rinktinės kandidatų sąrašą. Kasmet rengiami Lietuvos ∆ čempionatai (1949-89 Lietuvos čempionai išvardyti 1 lent.). Daugiausia – 20 trenerių – dirbo 1976, buvo 356 fechtuotojai (iš jų 11 SSRS sporto meistrai). Olimpinėse žaidynėse Maskvoje (1980) teisėjavo V. Kalmantas ir A. Pajaujis (jiems suteikta tarpt. teisėjo kategorija).

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę toliau rengiami Lietuvos čempionatai (1990-2009 Lietuvos ∆ čempionai nurodyti 2 lent., čempionės – 3 lent.), fechtuotojai pradėjo aktyviai dalyvauti tarpt. varžybose. 1991 IV PLSŽ nugalėjo R. Ažukienė (rapyra) ir D. Barkauskas (špaga). 1992 pasaulio jaunių čempionate Bonoje (Vokietija) dalyvavo A. Intaitė ir K. Pankaitė, 1993 pasaulio čempionate – A. Intaitė ir R. Ažukienė, 1994 – R. Ažukienė ir D. Strazdas. 1997 Baltijos jūros šalių sporto žaidynėse merginų komanda (A. Igarienė, R. Ažukienė, I. Rimgailaitė ir Ž. Blauzdytė) užėmė 3 v., R. Ažukienė (tr. R. Rimgailienė) tapo čempione. Ji t. p. dalyvavo Europos čempionate Gdanske (Lenkija) ir buvo aštunta. Ž. Blauzdytė (tr. R. Varneckienė) Šiaurės šalių jaunių čempionate užėmė 3 v., 1998 Pasaulio jaunių žaidynėse Maskvoje – 6 v., I. Rimgailaitė (tr. R. Rimgailienė) 1999 Europos jaunimo čempionate – 27 v., Pasaulio jaunimo taurės etape Varšuvoje – 18 v., 2000 Šiaurės šalių jaunimo čempionate – 3 v., 2001 pasaulio jaunimo čempionate Gdanske – 22 v., T. Krasikovas (tr. J. Staškūnas) 2003 Pasaulio jaunimo taurės etape Izraelyje – 7 v., pasaulio jaunimo čempionate Italijoje – 18 v., 2004 Europos jaunimo čempionate – 8 vietą. 2003 Pasaulio jaunimo taurės etape Izraelyje dalyvavo ir S. Rimgaila (tr. R. Rimgailienė; 11 v.) bei V. Petraitis (tr. J. Staškūnas; 13 v.). 2004 pasaulio jaunių čempionate A. Ažukaitė (tr. R. Ažukienė) užėmė 7 v., 2005 dviejuose Pasaulio jaunimo taurės etapuose – 3 v., 2006 pasaulio čempionate – 25 v., 2007 ir 2008 Pasaulio jaunimo taurės etape – 3 v., 2009 Europos jaunimo (iki 23 m.) čempionate – 17 v., N. Puikytė (tr. R. Ažukienė) 2004 pasaulio jaunimo čempionate – 27 v., A. Blažytė (tr. R. Ažukienė) 2007 Europos jaunių čempionate – 17 v., 2009 Pasaulio jaunimo taurės etape – 9 v., P. Matlauskaitė (tr. R. Rimgailienė) 2009 Europos jaunių čempionate – 8 v., R. Rimgailienė 2008 pasaulio veteranų čempionate – 1 v., 2009 – 9 v., M. Mironovas 2009 Europos veteranų čempionate – 6 vietą. 2009 M. Palčinskui suteiktas tarpt. kategorijos teisėjo vardas.

Lietuvoje (Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje) veikia 5 klubai, dirba 4 treneriai ir viena tr. visuomenininkė, ∆ kultivuoja ~ 150 sportininkų (2009). Fechtuojamasi špaga (kardu fechtuojasi daugiausia studentai korporacininkai).

Lietuvos ∆ fed‑ja įk. 1959, 1992 priimta į FIE, 1995 – į Šiaurės šalių ∆ s‑gą. Prezidentai: V. Macijauskas (1959-68, 1975-87), Č. Stakionis (1968-71), Z. Motiekaitis (1971-74), J. Subačius (1974-75), A. Pajaujis (1987-93), R. Jogėla (nuo 1993), V.Polujanskas (nuo 2013). Gen. sekretoriai (iki 1993 – ats. sekr.): Z. Tuliševskis (1959-68), V. Kalmantas (1968-1971, 1993-96), A. Steponavičius (1971-93), L. Varneckienė (1996-2001), G. Maisiejus (2001-06 ir 2007-08), J. Selvanaitė (2006-07), L. Uktverytė (2008-2013), V.Kasiulynienė (nuo 2013).